BARAS

įžengusi vidun iš pradžių trumpai stabtelėjo prie durų ir apsižvalgė aplink, prieš tai jau kelis kartus buvo čia būtent per patį bumą kai klube net nėra kuo kvėpuoti, o kur tik pažvelgsi prieš akis išdygs nuogas bobos užpakalis besitrinantis į stulpą. per petį persimetusi švarkeli nužingsniavo prie baro ir lėtai atsisėdo ant vienos iš kėdžių. pirštais pervažiavo per savo plaukus, o barmenui prisiartinus kone vien lūpomis ištarė. - viskio.

ranka pasirėmusi smakrą lidija kelis kartus peržvelgė priešais akis lentynose sudėliotus baro butelius tol kol išgirdo vyriška balsą visai šalia savęs. timptelėjusi antakius aukštyn vien veidu pasisuko į tą pusę iš kur būtent šis ir girdėjosi. moters akys lengvai nuslydo vaikino veidu lyg bandydamos padėti šiai prisiminti ar jau yra mačiusi šį. nepažįstamojo žodžiai visiškai nenustebino lidijos mat per tiek egzistavimo metų ne pirmą ir tikriausiai net nepaskutinį kartą girdį tokius žodžius tariamus vyriškių lūpose, ne naujiena. - kažkam kilo noras pasišvaistyti pinigais?- žinoma, galėjo tiesiog padėkoti šiam nesiveldama į gilesnį pokalbi, tačiau vaikinas lyg ir patraukė šiosios dėmesį, o kad ir kaip besielgtų vis tiek neturi ko prarasti. kol vyrukas kažką himičino su barmenu lidiya spėjo pasitvarkyti korsetą, o tuomet vėl akimis grįžti prie vyro žvilgsnio.

ši ir pati po jo žodžių kilstelėjo lūpų kampučius aukštyn mat šie jai nuskambėjo veikiau kaip savęs pačio pagyros. pasisukiojusi ant kėdės galiausiai visu kūnų su čia atsisuko į priartėjusį vaikiną, vieną koją užsimetė ant kitos ir ranka atsirėmė į baro stalviršio kraštą. - Lidiya,- liežuvio galiuku persibraukė per ryškiai raudonai padažytas lūpas ir akimis greitai perbėgo per barą lyg ieškodama kur dingo barmenas su visais gėrimais. laisvoji lidijos ranka pakilo aukštyn ir mikliai nusibraukė plaukų sruogą nuo veido, o lūpos iškreipė žavingą šypsnį.

niekad nebuvo sužavėta tuo ale džentelmenišku rankos seilėjimu tad ir dabar nesiruošė kelti šiosios nuo baro. laisvoji lidiyos ranka nusileido ant kojos kelio ir nagu švelniai brūkštelėjo per šį. counto žodžiams pasiekus merginos ausis šios veidą papuošė platus šypsnis nuo kurio ši vos laikėsi nesusijuokusi. lėtai palinko arčiau šio akis pakeldama tiesiai į jo veidą. - nejaugi net ir dabar tai akivaizdžiai matosi?- išrietusi vieną antakį dar trumpai šitaip ir prabuvo, bet galiausiai vėl atsitiesė. - deja, nedirbu,- lėtai nuleidusi koją žemyn pagaliau sulaukė barmeno. žvilgtelėjusi šiam į akis maloniai nusišypsojo lyg padėkodama ir ranka kuri buvo ant baro pasigriebė savo martinį. pažvelgusi į counto stiklinę savosios krašteliu susidaužė su jo sukeldama menką garsą ir laukė šiojo tosto.

- ne pirmą, bet deja, tokios garbės dar nesulaukiau,- truktelėjusi pečiais ramiai atsiduso ir dramatiškai timptelėjo lūpą, nors nu netraukė josios toks pasiūlymas. prikandusi lūpą išklausė sekančių vaikino žodžių ir akimis vėl sugrįžo prie counto veido. - na jau, man labai patinka ir čia,- neatsisakiusi, bet ir nesutikusi su jo žodžiais dar kartą timptelėjo korsetą viršun mat šiai sėdint jis ne taip jau ir klusniai laikėsi. lėtai linktelėjo ir tik dar kartą maloniai nusišypsojo po counto tosto. pakėlusi stiklinę prie savo lūpų gurkštelėjo martinio ir labai jau akivaizdžiai suraukė antakius kai šio skonis pasirodė kiek kitoks. apsilaižiusi lūpas pastatė stiklinę atgal ir pirštų galiukais stimtelėjo kiek toliau nuo stalo krašto.

- nesirodyčiau čia jei bent kiek nepatiktų,- šyptelėjusi apsižvalgė aplink lyg ieškodama kažkokio veiksmo aplink mat sėdėt vienoje vietoje ir šiaip gurkšnoti viskį, kad ir kompanijoje nebuvo įdomu, subinė pati kilo nuo kėdės užsiėmimo ieškodama. nu ne taip jau lengva su tais korsetais, dar kai papai šiuo metu visai negelbėja, patys matyt laisvės ištroško. - ką tu, viskas gerai,- papurtė galvą ir vėl paėmė stiklinę į rankas, per senai tikriausiai gėrė, skonį viskio pamiršo tai ir blūdija dabar. akutėmis stabtelėjo ties counto veidu, bet per ilgai ten neužsibuvo mat ėmė slinkt žemyn kart kartėmis ir stabteldama. žavingas vyras, patraukiantis dėmesį nepaneigsi.
(bus tų vakarėlių:D)

(tai galėjai gi bėgt, butūmėm susitikę kitą kartą:D)
kažkur dar kelios juodos sruogos pas ją pasislėpusios, neleidžia reikštis absoliučiam kvailumui. pasekusi counto pavyzdžiu ir pati užsivertė stiklinę užbaigdama iki paskutinių lašų. leisdama viskiui nubėgti šiosios gerkle pirštais persibraukė per lūpas, nesijautė apgirtusi, nes nuo vienos stiklinės tai turbūt net neįmanoma, bet kad kažkas trinktelėjo galvon net nesuabejojo, bent jau atsipalaiduoti tai tikrai padėjo ir noras vizgint rūrą tik padidejo. - kaip čia pasakius, gyvenu čia tris metus, gal ne lygiai tiek, bet.. tikriausiai galiu teigti jog esu vietinė,- sulinksėjusi pasisukiojo ant kėdės. tai jau tikriausiai anksčiau likimas jų tiesiog nesuvedė.

- arba tiesiog nenorėjai pastebėti,- konstatavusi tik dar vieną galimą faktą nusišypsojo pati sau ir apsižvalgė aplink. nusistebėjo, kad jiedu čia liko vieni, bet greitai prisiminė vaikino žodžius. šiam nueinant už baro lidija akimis sekė paskui, mestelėjo žvilgsnį į padėtą priešais butelį ir pakelį perpildytą baltais milteliais. net klaust nereikėjo mat ir durnam aišku, kad jokia čia cukraus pudra ar miltai. pirštukais prisitraukė pakelį arčiau ir kelis kartus apvertė apžiūrėdama iš arčiau. ir pati kažkada buvo bandžius, bet na neužsikabino. išgirdusi muziką plačiai nusišypsojo, pakėlė sėdimąją nuo tos visiškai nepatogios klubo kėdės ir persimetė ant baro stalviršio, traukė labiau. iš šortų kišenės išsitraukė cigaretę apsigraibydama kuo prisidegti. - pridegt turi?- mestelėjusi klausiamą žvilgsnį į counta kilstelėjo antakį.

norėtų neimtų, dar turėdama ir savais pasidalintu, per daug gera tokiems darbeliams, nors šiaip nelygis vogt. suspaudusi lūpas buvo pasiruošusi kaip ir iš vis nušokti nuo baro stalviršio, bent jau kol vaikinas pridegs, nes korsetas nebuvo vienas iš tų rūbų leidžiantis laisvai judėti. visgi, išsirietė ten kažkaip labai jau mandriai ir atkišo cigaretę, krč pati tuoj ta korseta nusimes, varžo per daug laisvę.

šiam uždegus Lidiya galiausiai vėl atsitiesė sugrąžindama papus į vietas. - dėkoju,- linktelėjo countui ir pisidėjusi cigaretę prie lūpų įtraukė pirmuosius šios dūmus, atlenkusi galvą atgal išpūtė šiuos atgal ir subine dar pasitrynė į stalviršį. nuleidusi akis pažvelgė kažkur priešais save, bet pastebėjusi vaikino pašalintą maikę mikliai atsisuko į jį. sukandusi lūpą kelis kartus pakraipė ją į šonus ir laisvosios rankos pirštus pajudino, mirė ir vėl prisikėlė, cenzūruot tik tokius kūnus. visai nenorom atplėšusi žvilgsnį nuo šio pažvelgė į gėrimuką, o tuomet vėl į counto veidą. - skanaus.

netraukė šiuo metu josios tas jo siūlomas absentas, verčiau pati pakels subinę ir susiras ko labiau priimtinesnio. tarp pirštų pasukiojusi smilkstančią cigaretę dar kartą prisidėjo prie lūpų ir įtraukė dūmų pelenus nukratydama į peleninę ant baro. kilstelėjusi akis vėl nukreipė žvilgsnį ties countu it sekdama jo judesius, laisvosios rankos nagais pabarbeno į baro stalviršį ir tiesiog nušoko nuo jo šį kartą atsiremdama nugara. pft, lyg ir taip neapsinuoginus ji čia stovėtų, vien jau korsetas papus lauk metė. - ačiū, kad leidi,- mirktelėjusi nusijuokė pati ir susinėrė rankas ties krūtine.

šiam prisidegus savo suktinę lidiya ir pati žvilgtelėjo į savąją rankoje smilkstančią cigaretę ir jau buvo pasiruošusi visiškai užbaigti šią, tačiau greitai persigalvojusi užgesino į peleninės kraštą ir įmetė josios vidun. ramiai apsižvalgiusi aplink atsitraukė nuo baro stalviršio ir priartėjo prie priešais sustatytus butelius pačiupdama to paties viskio. apsisukusi ant aukštakulnių kulnų grįžo prie baro ir pastatė butelį ant šio. kelissįk pajudinus šikną į muzikos ritmą pasilenkė žemyn ir pasiėmusi stiklinę pastatė ją šalia butelio. atsisukusi viskį prisipildė kone viską stiklinę, na, tikrai daugiau nei, kad gausi iš barmeno. - taai,- kilstelėjusi antakiuus sumurmėjo it bandydama išsklaidyt nejaukią tylą tik su fone skambančia muzika. užsiropštusi atgal ant baro pasiėmė į rankas stiklinę ir ramiai atsigėrė.